Ar pastebėjote, kada vaikas atrodo pats laimingiausias? Ką tik pilnu tempu prabėgęs per sodą arba gerai padūkęs „pagalvių mūšyje“. Kada atrodo laimingas paauglys? Su riedlente padaręs triuką arba perplaukęs į kitą upelio krantą. Daugelis mūsų vaikystės laimių – tiesiogiai susijusios su kasdieniu judėjimu. Prisiminkite dienas, kai sirgdavote ir tėvai liepdavo sėdėti namie ir niekur nelipti iš lovos: kokia kančia (nepaisant to, kad galima pailsėti nuo mokyklos) tai būdavo?

Bet štai: visą gyvenimą lakstę, šėlioję ir nuolatos lavinę savo kūną, mes vieną dieną nustojame judėti. Kadangi tai neatsitinka iš karto (iš pradžių dar pabėgiojame į viešąjį transportą ar pakrutam šokiuose), mes nepajaučiame tiesioginio blogos nuotaikos ir nesportavimo ryšio. Kaltiname bet ką: metų laikus, orą, senatvę… O viskas galėtų būti kitaip, jei vėl imtume aktyviai judėti. Nes:

Sportuojant mažėja streso hormonų

Turbūt visi girdėjote palyginimą, kad stipriai išsigandęs ar supykęs žmogelis sukaupia tiek adrenalino, kad gali pakelti automobilį ar išrauti medį. Žinoma, tai humoristinis pavyzdys, tačiau jame yra ir tiesos – visas per dieną sukauptas neigiamas emocijas galite sėkmingai „išleisti“ sporto salėje. Jas išleisti ne tik galima, bet ir reikia: streso hormonus adrenaliną, kortizolį ir kitus verčiau keisti laimės hormonais, pavyzdžiui, endorfinu. Kaip endorfinas jūsų veiduose nutvieskia šypseną toli ieškoti nereikia: puikus pavyzdys yra energingi šokiai. Patikėkite, šypsotės ne tik dėl to, kad šokate su savo slapta simpatija ar groja jūsų mėgstamiausia daina: įrodyta, kad judinant klubus, endorfino išsiskiria ypač daug!

Judėdami užsimirštame ir net pamirštame

Dažniau sportuojantys vyrukai žino: jeigu susipykote su mylimąja, verčiau nelaikyti pykčio, o išbėgti pabėgioti. Jeigu pirmajame kilometre dar griešime dantį – antrajame jau pradėsime rimti. Trečiajame pyktis pasirodys juokingas, na, o prieš grįžtant namo, dar ir gėlių užbėgsime nupirkti. Taip pat ir su kitomis bėdomis: sportas padeda nurimti ar bent jau užsimiršti. Juk vienaip ar kitaip treniruojantis, mūsų mintys yra nukreipiamos į kūną bei treniruotės tikslus. O kur dar laimės hormonų gamyba!

Treniruojantis nei viena diena nenueina veltui

Dažnai save graužiame, kad po darbo ar laisvadieniais nenuveikiame nieko prasmingo. „Galėčiau mokytis užsienio kalbų“, „Per tą laiką uždirbčiau dar daugiau pinigų“, – kaltinate save. Tačiau ar kada pagalvojote, kad kūno lavinimas irgi yra darbas ir kasdienis tobulėjimas? Juk žavu sakyti ne tik, kad „šiandien išmokau dešimt naujų žodžių“, bet ir „šiandien toliau stiprinau savo nugarą“. Jūsų kūnas – nuostabi enciklopedija. Kasdienės treniruotės – šios enciklopedijos rašymas.

Sportas padeda…sutaupyti laiko!

Taip jau yra: Iš pradžių atrodo, kad laiko sportui nėra. Tačiau prireikia maždaug vos dviejų savaičių, kol kasdienis judėjimas tampa įpročiu, kuris… išgelbėja jūsų dieną! Jeigu sportuojate ryte – niekada nepraleisite dienos pradžios žavesio. Jeigu sportuojate vakare – užuot jau nuo šešių snaudę prie televizoriaus, po treniruotės dar ir namie ne kartą apsisuksite. Ne veltui sakoma: „Kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji“. O kur dar laikas sutaupytas prie veidrodžio nebeieškant laisviausio megztinio…

…Ir susirasti bendraminčių

Niekas taip nevienija, kaip bendri tikslai. Jeigu manote, kad sportas atims jūsų „socialinio“ laiko, galime paprieštarauti – jo tik padaugėja! Reguliariai matant tuos pačius žmones, draugystės užsimezga visai nejučiom. Merginos keičiasi sveikais receptais, smagiausiais pratimais, na, o vaikinai kalba, kad sporto salėje sutiko… ne vieną verslo partnerį!

Bėgam į gerą nuotaiką!

www.SveikatingumoGidas.lt

cropped-sveikatingumo-gidas-favicon.png

Atsakyti